Santrauka:
Truputuką pažaidžiau su eilėdara.
Kur tu dabar esi? Kaip tu laikaisi?
Ar reikia klaust tavęs po šitiek metų,
Kai liūdesys išvytas kelio nesurado,
Jau net užgeso rudeninis gaisras
Ir kitas klevas numetė lapus?
Žiūriu į nuotrauką – joje šypsaisi
Ir šiluma (ach, Dieve, kokios akys!)
Užplūsta kūną kaip tada, o lūpos sako:
Kur tu dabar esi? Kaip tu laikaisi?
Ir nors žinau – anų dienų nebus,
Man visa tai atrodo keista,
Kad išėjai ir neateisi,
Mes nebebūsime abu...
Prašau, bent atsiliepk – aš su tavim kalbu:
Kur tu dabar esi? Kaip tu laikaisi?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-04-03 22:20:15
nuskambėjo toks prislopintas , vidinis, pilnas ilgesio kalbėjimas...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-04-03 21:12:19
...padaugžodžiauta pavadinime.
Gerai atausta ta eilėdara!
Devintoje eilutėje iškritęs „esi“, bet rinktinėje autorius jį įsidės ;-)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-04-03 21:02:38
Mielas pasikalbėjimas... ne žodžiais, o ilgesio natom.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-03 16:38:37
...man patinka tokia prisotinta gyvu jausmu kūryba...visada paliečia ir pasilieka...
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-04-03 15:41:32
Dažniausiai klauseme po laiko kai mūsų niekas nebegirdi. Jausmingas eilėraštis. Sėkmės kuryboje
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-04-03 14:59:53
Paprastume nuoširdumas, jaudinantis ir ilgesingas. Esate nepralenkiamas lyrikas.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-04-03 14:58:16
Pavadinimas niekam tikęs, pabandyk įrodit kitaip
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-04-03 07:51:51
Jausmingai... bėga ta šiluma...
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2013-04-03 00:49:59
suprantu šį kreipimąsi... gražūs jausmai tekste, manau, kad daug kam savi jie gali būti