Kur tu dabar esi? Kaip tu laikaisi?
Ar reikia klaust tavęs po šitiek metų,
Kai liūdesys išvytas kelio nesurado,
Jau net užgeso rudeninis gaisras
Ir kitas klevas numetė lapus?

Žiūriu į nuotrauką – joje šypsaisi
Ir šiluma (ach, Dieve, kokios akys!)
Užplūsta kūną kaip tada, o lūpos sako:
Kur tu dabar esi? Kaip tu laikaisi?
Ir nors žinau – anų dienų nebus,

Man visa tai atrodo keista,
Kad išėjai ir neateisi,
Mes nebebūsime abu...
Prašau, bent atsiliepk – aš su tavim kalbu:
Kur tu dabar esi? Kaip tu laikaisi?..