I
Štai mano pirštinė. Metu į veidą...
Jei vyras, ją pakelt prašau...
Į dvikovą! į dvikovą!
Gal manote, kad nebijau mirties?
Kad ji manęs įveikti nebegali?
O ne! Esu galbūt silpnesnis, negu tu,
Bet man svarbu
Pakilt aukščiau už ją
Ir jeigu reikia, tai numirti,
Aplaisčius priešo pergalę krauju.
Tai tiek kol kas,
Ką pasakyti man reikėjo,
Kad negalėčiau atsitraukti atgalios.


II
Sakyki adresą ir laiką,
Nors man ne priešas tu esi,
Bet jį juk įsigyti irgi reikia:
Matau ne didvyrį,
Matau bespalvį niekšą.

Ne Puškinas, bet dvikovą aš priimu
Ir pirštinę visų akivaizdoj keliu.
Dar jaunas? Na ir kas?
Toks kraujas pralaimėti niekuomet negali —
Iš jo pakilę gėlės žiedus kelia,
Kad bitės koptų medų aviliams.