Vandens dugne žaidžia saulė
Ir smėly raižo meilės peizažus:
Mėnesienoje ežeras paskendęs,
Net delnuose sutilpęs
Tampa tik lietaus lašu.
Prie dugno linksta sunkios nendrės,
Ir pasislėpę žuvys
Miega neramiu miegu.
Ten pat įstrigus sena gelda
Irklais, įpainiotais mauruos.
Ant krašto vaikšto kiras jaunas –
Jis apie meilę tau dainuos.
Baltos lelijos žiedlapy sustingęs
Rasos lašelis, o gal
Ašara karti.
Uždengia debesys
Jausmais nuspalvintą peizažą.
Dugnan nugrimzta
dar viena naktis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-08-11 21:57:39
cedeles įvardinti šuoliukai tikrai puikūs ir tikslūs, tačiau eilių lyrika kiek daugiau pasakojimą priminė, tarsi žodžiais tapomas peizažas, paslėptos minties/jausmo, rodos, nebūta.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2006-08-11 21:45:04
Patiko šuoliukai tarp vaizdų ir išradingas jų interpretavimas
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2006-08-11 21:07:14
Jei žaidžia saulė, tai iš kur mėnesiena?
Jei mėnesiena, tai iš kur tas lunatikas kiras?
Tiesa, jis įsimylėjęs, apie meilę dainuos.
Rasos lašelis žiedlapy įstrigęs. Manding rytas.
Galiausiai jausmais kunkuliuojantį peizažą uždengia debesys.
Klausimas: kiek dabar valandų?
Anonimas
Sukurta: 2006-08-11 17:39:03
Kaip tokiam eilėraščiui (tokiai temai), trūksta rimo.