Vandens dugne žaidžia saulė
Ir smėly raižo meilės peizažus:

Mėnesienoje ežeras paskendęs,
Net delnuose sutilpęs
Tampa tik lietaus lašu.

Prie dugno linksta sunkios nendrės,
Ir pasislėpę žuvys
Miega neramiu miegu.

Ten pat įstrigus sena gelda
Irklais, įpainiotais mauruos.
Ant krašto vaikšto kiras jaunas –
Jis apie meilę tau dainuos.

Baltos lelijos žiedlapy sustingęs
Rasos lašelis, o gal
Ašara karti.

Uždengia debesys
Jausmais nuspalvintą peizažą.
Dugnan nugrimzta
dar viena naktis.