Dėlioju tave iš mažų atraižėlių iš naujo.
Jausmais atnašauju skardenantį balzganą rytą.
Prigesus naktis dar rusena, dar aitrina kraują.
Meldžiuosi, dangau, nors iš rojaus esu išvaryta.
Perkūnui pražydus, nuleidžiu rankas. Net neverta
Kartoti žodžius, kuriuos laikas užbūrė nuslinkęs.
Liečiu vėlei stygas – pratrūksta lyg kilpos užnertos,
Lygiuoju žvilgsniu ir stebiuos, kad kažkas tai dar kinko
Pridegusias saulėj mintis, kad galėtų gyventi.
Tenai, už baltų debesų, kur susirenka rūkas,
Miražai jausmų plazda vėjy ir prikelia gentį,
Pabėręs vilčių. Tik pelėdos vidurnakty ūkia
Užgulusį skausmą. Prie jūros supildamas kopą,
Nejaučiantis vėjas varto smiltis – gyvenimus mūsų.
Viršūnė aukštai. Niekuomet man vienai neužkopti...
Lošimas dievų ir žmonių... Ir pavasario gūsių...
spika
2013-03-28 09:52:33
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-03-29 22:54:03
Labai stipri pradžia (pirmoji strofa),
toliau – kaip ir būna su miražais! – vaizdas jau labiau „išplaukęs“...
Vartotojas (-a): meileig
Sukurta: 2013-03-29 00:48:41
Labai gražu, tik vietomis jaučiasi, lyg butu noreta tiek viso pasakyti ir paberta per daug minčių:))
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2013-03-28 22:38:31
grazu
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-03-28 21:23:45
Puikūs jausmų miražai ir minčių viražai... Gerai išsilieta...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-03-28 21:00:28
Vis kaskart daugiau atrandu naujų gerų poetų. Sėkmės jums.
Anonimas
Sukurta: 2013-03-28 20:41:14
super
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-03-28 14:52:50
Perkūnui pražydus, nuleidžiu rankas. Net neverta
Kartoti žodžius, kuriuos laikas užbūrė nuslinkęs.
...čia man įstabu...
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-03-28 13:31:03
tikras jausmų gūsis - patiko.