Santrauka:
Jis iš tiesų parašytas Kūčių naktį, net pats nežinau, kodėl šito eiliaus tąsyk neįkėliau. O tėvas man, menu, droždavo švilpynę iš karklo, deja, aš nemoku... :(
Kaip laikas krenta snaigėmis, kaip krenta...
Paliks ant stalo nelaužta plotkelė –
Kažkur naktyj kitapus kelio
Vėl glostys medžiai tamsą tavo rankom,
O šaknys vis tvirčiau kabinsis žemės,
Kur ilsis mūsų prosenelių vėlės...
Prabusiu vakar atsikėlęs:
Ach, kokie jie aukšti ir dangų remia –
Beržai ir uosiai, net alyvų krūmai!
Dangus ir žaluma man susipynę.
Akim šypsais, droži švilpynę,
Kaip drožė tavo tėvas savo sūnui...
...................................................................
Žiema vis verčia, verčia baltą sniegą...
Prie lango degs maža žvakutė –
Sustingęs vaškas sutalpina būtį
Ir tu žinai, kad mintys niekada nemiega...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-03-28 12:36:37
...nostalgiškai švelnus...ir labai šiltas...palietė...
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-27 16:16:50
Brandus, gražiai atspindintys tą ypatingą naktį, jaukus...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-03-27 14:35:56
Ryšys tarp tėvo ir sūnaus tiek šilumos priduoda... Mielas eil.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-03-27 12:39:03
Koks skirtumas, manau, kad poezijoj sezoniškumas nebūtinas. Gal tai seniau rašytos eilės. Svarbiausia kaip skamba, kaip išpildytos. Patiko savo vaizdingumu
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2013-03-27 12:37:50
nors ir pavadinimas kiek suglumino (Kalėdų naktis - Velykų proga!!!) - gerai, gerai... tinka :) Jaukiai, sklandžiai (mano pojūčiu) susidėliojęs. Gan betarpiškas, pajuntamas... Asmeniškai - negaliu praeiti abejinga. Suvirpino mintis... - buvimo link :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-03-27 11:21:13
Taip, aš jau irgi suabejojau - greit Velykos ar Kalėdos...