Santrauka:
(duoklė praeičiai)
Pieskos, cik pieskos —
Viksvos suverpcie
Ir tos žolukės tarp akmenų.
Kelukas siauras,
Kojom numintas...
Sapnuojas grūšia —
Cik be namų...
Ir anei rozo ty nesuciko,
Neapskabino,
Cik ežeran
Ašaros krinta sūnaus mylėto...
Tėvus ir klonius nusneš graban.
Tai vis sesula brolalį savo
Šalin pavarius, žydzi viena.
Išsikerojus pasiekė širdzį —
Ta neteisybė drąsko dzienas.
Pieskos, vien pieskos
Pasliks po mūsų,
Priemenės kliamka cypaus ciktais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-03-24 21:48:23
Gražiai išskaudėta.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-03-24 20:27:21
Graži tarmė, gražiai išciksėti skauduliukai.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-03-24 20:16:45
Kelukas, žolukės... Kaip gražiai skamba. :)
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2013-03-24 18:13:15
Gražiai moki dzūkiškai :))
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-24 16:57:57
Labai, labai patiko...