Pieskos, cik pieskos —
Viksvos suverpcie
Ir tos žolukės tarp akmenų.
Kelukas siauras,
Kojom numintas...
Sapnuojas grūšia —
Cik be namų...
Ir anei rozo ty nesuciko,
Neapskabino,
Cik ežeran
Ašaros krinta sūnaus mylėto...
Tėvus ir klonius nusneš graban.
Tai vis sesula brolalį savo
Šalin pavarius, žydzi viena.
Išsikerojus pasiekė širdzį —
Ta neteisybė drąsko dzienas.
Pieskos, vien pieskos
Pasliks po mūsų,
Priemenės kliamka cypaus ciktais...