Santrauka:
Kaip gera bent mintimis sugrįšti į svetimą praeitį
Ant seno kalno šneka aidas
Ir primena dienas iš tų laikų,
Kai laidei aitvarus,
Dar būdamas vaiku.
Srauniam upelyje
Tenai – už tų šlaitų
Kikena akmenys
Ant jau užžėlusių krantų.
Aplūžę šakos obelų
Primins, kad ten kybojai tiek dienų.
Ir ištrypta sausa žolė
Vaikyste tau kvepės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-08-10 22:16:03
Srauniam upelyje
Tenai - už tų šlaitų
...ak, juk aš Ten buvau...ir tos obelys,ir ištrypta pageltusi sausa žolė, ir srauni To upelio srovė dar plazda mano širdyle . Tie šlaitai tada atrodė milžiniški, jų įspūdis buvo didesnis net už Tian -Šanio kalnus,kuriuos pamačiau po daug metų ir beveik visus metus kasdien į juos kopdavome...Labai gražus,jausmingas eilėraštis,tarsi vėl pabuvojau vaikystės pasakoje...ačiū...