Ant seno kalno šneka aidas
Ir primena dienas iš tų laikų,
Kai laidei aitvarus,
Dar būdamas vaiku.

Srauniam upelyje
Tenai – už tų šlaitų
Kikena akmenys
Ant jau užžėlusių krantų.

Aplūžę šakos obelų
Primins, kad ten kybojai tiek dienų.
Ir ištrypta sausa žolė
Vaikyste tau kvepės.