Santrauka:
Sapnų mergaitei
Beržo garbanoj
vėjokšlis supas,
atklydęs
kažkur nuo upės vingio.
Mėnuo,
toks visai išblukęs,
už to pilko debesėlio dingo.
Bučiavau,
lyg dykumoj ištroškęs,
lėtai, lėtai
po gurkšnį mažą,
paskui
lyg viesulas mus bloškė
į audrą,
kur žaibų miražai
sudaužė užtvaras visas, visas,
ir susilieja
dvi aistrų bedugnės.
Daugiau nėr nieko,
tik žvaigždžių šviesas
jau geso rytmetinės ugnys.
Ir brenda
ievos nuometais baltais
per palšą rūką,
kylantį nuo pievų...
Glėby virpi
lyg smilga pakelės...
Lemtis vartus į liūdesį atkėlė...
Ražas
2013-03-15 10:34:40
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-03-15 21:58:52
Bučiavau,
lyg dykumoj ištroškęs,
lėtai, lėtai
po gurkšnį mažą
...aušroje aistros...taip tyra...nuostabiai...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-03-15 20:38:36
O, koks jausmų byrėjimas! Mielas eil.
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2013-03-15 20:17:43
...pilna hemingvėjiškos išminties....
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2013-03-15 18:37:29
Suvirpino, tas nenumaldomas troškulys būti ieva :)
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-15 17:08:38
Ak, vis tas liūdesys kažkur šalia, niekur mes nuo jo nepabėgam...
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-03-15 14:54:52
Gražu ieva kaip nuotaka svaiginanti ir pavojinga
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2013-03-15 10:48:30
Ir brenda
ievos nuometais baltais
per palšą rūką,
kylantį nuo pievų...
Glėby virpi
lyg smilga pakelės...
Lemtis vartus į liūdesį atkėlė...
...lemtis...