Migla užtraukė dangų lyg po karo.
Sužibo akys velniška ugnim.
Kas pasakys, ar ne klasta ten dega,
Kas išdavystę laiko neviltim?
Sudužę taurės šukėm žeria žemę,
Įspaustas įdagas rusena nebūtim.
O tolumoj boluoja kraujo klanas,
Nuristos galvos maišosi su ugnim...
Lavonai dega kardo paragavę.
Iš pykčio rangosi baisus žaltys...
Ne laimės angelas į žemę nusileido,
Tai velnias švaistosi liepsningais ašmenim.
Jo akys dega lyg gili bedugnė,
Žarijom žėri kūnas nemarus.
Į žemę jis ne laiminti atėjo,
O gundyti ir skaudinti kitus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-03-14 15:24:07
Siaubiakas...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-03-14 15:20:12
Vienas iš darbų, kurį perskaičius atmintinai išmokt nesinori.