Pražysiu tau kalnų gėle, –
Jos nei pasiekti, nei nuskinti
Galbūt tokia mana dalia –
Žydėt ant skardžio prirakintai.
Man čia vienatvė nebaisi –
Ir debesis, ir saulė lanko,
Nors skęsta mintys ilgesy,
Bežiūrint į gėlėtą lanką.
Rausvai nudažo spinduliai,
Sniegu kalnynų vėjas kvepia,
Ir skleidžias žiedlapiai drugiais,
Ir skrenda paskrajot į stepę.
Tik šaknys skverbiasi gilyn
Į uolą dūlančio granito. –
Įaugo to akmens širdin
Ir pamato nereikia kito.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jassonas
Sukurta: 2013-03-13 09:24:53
tekstas gražus ir romantiškas vos ne Getė moteriškos giminės.
Anonimas
Sukurta: 2013-03-11 15:25:28
edelveisiškai)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-03-11 03:25:05
Tikroji lyrika.
Šaunus įvadas yra ta pati pirmoji eilutė!
Visa kita – nuostabiai įprasminta siekiamybė (¸galbūt tokia mana dalia“?).
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2013-03-10 21:50:49
Sakyčiau labai dailus ir dainingas tekstas.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-03-10 20:38:30
Tikra lyrika, lengvas, toks pasakiškai tyras eilėraštukas.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-03-10 19:08:05
Gražiai apie trapų ir sunkiai pasiekamą edelveisą.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-03-10 17:43:06
Rausvai nudažo spinduliai,
Sniegu kalnynų vėjas kvepia,
...gražus kalnų vaizdas...erdviška, platu ir dramatiška...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-03-10 16:19:43
Gražus pasirinkimas :) Ir eilės taip pat.
Sniegu kalnynų vėjas kvepia,
Ir skleidžias žiedlapiai drugiais > gaivu, kerinti siekiamybė.
O paskutinis posmelis labai sustiprina; ištikimybė savo idealui... taip ir palieka.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-10 16:07:37
Gražiai čia... Pavasaris... Norėtųsi...