>

Juoda naktis, uždengus mano veidą,
Po kauke paslėpė nuo nebūties.
Tik žengęs žingsnį tu į mano pusę,
Sudeginai gyvybę lig šaknies...

Neliko nieko, tik aprūkus siela,
Širdis pažirusi juodais pelais.
Gyvenime kas buvo miela,
Išnyko, virto pelenais...
Leditamsa

2013-03-08 11:42:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2013-03-08 13:17:09

gal kiek per daug pesimizmo
ir šiaip nepatiko

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2013-03-08 12:22:23

Juoda naktis, uždengus mano veidą,
Po kauke paslėpė nuo nebūties.
Tik žengęs žingsnį tu į mano pusę,
Sudeginai gyvybę lig šaknies...
Toks gilus, trykšta jausmai, užslėpti ir išgyventi. Tik man pritrūko kūrinėlio pavadinimo. Pavadinčiau, kad ir "Svetimi". Kūrinėlis atrodytų dar gilesnis. Tai tik mano nuomonė. Pagarba autorei.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2013-03-08 12:03:57

Feniksas juk ir iš pelenų prisikelia...O pavasaris jau žengia siauru takeliu į platų jausmų kelią