Pro pilkus ir bespalvius tuos debesis matyti šviesa.
Truputis saulutės jau šildo mane.
Nutirpdo ji sniegą, gamina balas.
Brendu aš per jas ir matau niūrius veidus.
Jie skuba į darbą pirmadienio rytą.
O aš einu ir dairausi, ach, kiek regiu gražių aš vaizdų.
Jau žolytę matau ten, kur sniegas nutirpęs,
Takai jau upeliais pavirtę.
Ir tada vėl į dangų žiūriu, o ten skaisčią saulutę regiu.
Galvoju: pagaliau aš jau palto nesidėti galiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2013-03-10 15:01:46
o jei vietoje saulės pamatytum kokį paukštį pavasarinį, gal žaismingiau būtų?
Bent keturių įvardžių tekste drąsiai galima atsisakyti.
:(
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-03-07 11:01:06
šaunu, jei jums tlys metukai, ir gera vaikšciot atsisegiojus paltą, "kad visi kaklaraištį matytų ".
per vaikiškai.
Anonimas
Sukurta: 2013-03-06 19:14:20
Gražus pavasarinis eilėraštis.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-03-06 18:53:02
Niekutis ir toks nemažas