Pro pilkus ir bespalvius tuos debesis matyti šviesa.
Truputis saulutės jau šildo mane.
Nutirpdo ji sniegą, gamina balas.
Brendu aš per jas ir matau niūrius veidus.
Jie skuba į darbą pirmadienio rytą.
O aš einu ir dairausi, ach, kiek regiu gražių aš vaizdų.
Jau žolytę matau ten, kur sniegas nutirpęs,
Takai jau upeliais pavirtę.
Ir tada vėl į dangų žiūriu, o ten skaisčią saulutę regiu.
Galvoju: pagaliau aš jau palto nesidėti galiu.