Kai žibuoklės pravirkdys užtemusį dangų,
O žilvičių akelės kvepės medumi,
Pieš upokšniai paveikslą jaunatviškai brandų —
Žemės siela apglėbs, apkabins savimi.
Suskambės paukščių trelėmis bundančios erdvės,
Sprogs iš laimės glūdėję mieguos pumpurai.
Atsibusi lyg ką tik užgimęs — bevardis
Ir nustebsi — ar tu iki šiol gyvenai?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2013-03-06 07:25:38
Gyvas gyvas:)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-03-05 22:30:57
šviesus, pavasariškas skambesys... laukiu nesulaukiu
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-03-05 13:18:20
Prasmingas, skambus, skausmingai beklausiantis.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-05 11:53:07
Šviesiai, pavasariškai... Labai mielas...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-03-05 11:43:54
Suskambės paukščių trelėmis bundančios erdvės,
Sprogs iš laimės glūdėję mieguos pumpurai
...pavasariškai čia...tikdaug medžių jau nukirtų ras paukšteliai...kažkokia mada nauja miestuose...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-03-05 11:09:48
Sunku nepatikėti tuo...
Tebūnie!