Štai ir viskas, Pranai. Mama Tėtę pragyveno vieną
                          mėnesį, vieną dieną ir vieną valandą.
                                                            (Jonas iš Griškabūdžio)

Žinau ir aš,
Kad džiaugsmas žmogui sielą kelia,
Ir vieversiai negali negiedoti,
Bet šit žvelgiu akim pritemdytom į tolumą miglotą —
Vėl duobę kasa,
Vėl nukryžiuotas medis
Su nukryžiuotu Kristum smeigiamas į žemę,
Ir Griškabūdis žvakėm meldžiasi: o Dieve...

Bet šit elėraštis, kurį rašau,
Užburtas liūdesiu
Jau poteriaut nemoka...

Ir aš su juo nelyg sausroj,
Burna  išdžiūvusi,
Nors kelk altorių, kad giedotų.