Į amžinybę išėjai palikęs žemę.
Suskaldei širdis, palikai namus,
O mes kentėsim lyg drugiai pabalę
Ir šauksim: grįžki į namus.
Bet niekada daugiau negrįši.
Žinau, užgeso žvaigždės danguje.
Ir žodžiai tarsi žvakės vaškas
Ištirpo ryto aušroje.
Tėveli mielas, tavo melsvos akys
Įsirėžė giliai į mus...
Žinau, jau niekad nebegrįši,
Žinau, negrįši į namus.
O mus širdis sukaustęs skausmas
Taip tęsis metai į metus...
Bet tavo žodžiai tyliai gęsta...
Negrįšiu niekad į namus.
Ilgėsis sielos tavo balso,
Sugrius ledai, sukaustę mus.
Sustos širdis tavoj krūtinėj —
Sakysim: grįžki į namus.
Bent aplankyki, kai galėsi,
Norėsiu vėl paklaust tavęs...
Tėveli mielas, pasiilgau,
Bet nėr, jau nėr tavęs šalia.
2010 m. gegužė
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2013-03-02 15:16:27
manau, kad galiu prisidėti prie visų, šiltų atsiliepimų... šio eilėraščio atžvilgiu. Jautru ir nuoširdu - tas svarbiausia.
Vartotojas (-a): meileig
Sukurta: 2013-03-01 15:16:02
Gražu! Tik, mano nuomone, per daug kartų kartojama „namus“, galėtumėte paieškoti sinonimų ar pan. :)
Anonimas
Sukurta: 2013-03-01 15:04:46
Labai gražus eilėraštis brangiam tėvui atminti. Labai patiko.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-01 14:58:50
Labai šiltas ir mielas...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2013-03-01 13:35:40
Visiems praradusiems artima.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-03-01 13:07:18
širdinga dedikacija, prisiminimai visam laikui liks apie brangiausią žmogų
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2013-03-01 12:42:17
Gražus prisiminimas...
Neužgyjanti žaizda...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-03-01 12:29:48
...skausmingai... su didele meile savo Tėvui...labai graži dedikacija...