Baimė su pirštų galiukais pabučiavo į skruostą
Ir nuslinko artyn prie širdies.
Pajudėti neleido ir plaukus man glostė,
Žadėjo suteikti bereikšmės vilties.
Nuo jos meilės mano lūpos pavirto į ledą,
Užrakino žodžius gerklėje.
Ir paėmus už rankos į nebūtį vedė,
Pradangino akis tamsoje.
Neleido užmigti ir aušrą gesino,
Alsavimą gilų sustabdė delne.
Suėmus tvirtai, glėbyje nuramino...
Patyliukais paklausė: ar atstumsi mane?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-03-01 15:53:04
... išsivadavimas iš baimės gniaužtų... Nuoširdu, gražu.
Anonimas
Sukurta: 2013-03-01 15:02:54
Labai gražu, tikrai patiko.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-03-01 13:05:27
daug jausmo, nuoširdumo
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-03-01 12:19:09
Na, tikra poezija...