Apie baimę

Baimė su pirštų galiukais pabučiavo į skruostą
Ir nuslinko artyn prie širdies.
Pajudėti neleido ir plaukus man glostė,
Žadėjo suteikti bereikšmės vilties.

Nuo jos meilės mano lūpos pavirto į ledą,
Užrakino žodžius gerklėje.
Ir paėmus už rankos į nebūtį vedė,
Pradangino akis tamsoje.

Neleido užmigti ir aušrą gesino,
Alsavimą gilų sustabdė delne.
Suėmus tvirtai, glėbyje nuramino...
Patyliukais paklausė: ar atstumsi mane?
meileig