Pro plyšelį miglų
Tvinksi pulsas bundančios upės,
Žaluma ir žiedais
Tarp delnų slysta varvančios dienos.
Lyg matau, lyg jaučiu —
Mano angelas ūkanoj supas,
Kai nuo ryto gaivos
Drugeliu prasiskleidžia blakstienos.
Man gražu pažiūrėt,
Kaip pakrantėje supasi rūkas,
Žvilgsnio plūdė nuslysta
Vešlia sidabruota žole...
Suliepsnojo į rytus
Ankstyvas saulėtekio rūbas,
Išsigandus žiema
Nusivijo žingsnius ristele.
Paukščio plunksna žymiu
Savo pėdas ant tvinstančio kranto —
Apsikloję šalna
Ten dėmėti šešėliai dar miega,
Springdama vilnimi.
Upė uoliai krantą išlanksto,
Sodai tinsta žiedais
Ir atodūsiais mūsų nubėga.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-09 10:37:43
Puiku, mieloji!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-03-01 21:40:14
Tikrai jautriai. Ir labai tikroviškai - net matau...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-03-01 15:34:10
Jautria širdim pajaustas pavasarėjimas... Gražu.
Anonimas
Sukurta: 2013-03-01 15:07:51
Pavasarinis, labai patiko.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-03-01 12:59:35
plaukiantis pavasario grožis...tiek jame gyvybės...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-03-01 12:29:02
Gyvas, pulsuojantis, pagaunantis ir nusinešantis kartu su žodžiais, vilnimi, žiedais, atodūsiais...
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-03-01 11:08:24
gražiai plukdote į pavasarį :)