Pro plyšelį miglų
Tvinksi pulsas bundančios upės,
Žaluma ir žiedais
Tarp delnų slysta varvančios dienos.
Lyg matau, lyg jaučiu —
Mano angelas ūkanoj supas,
Kai nuo ryto gaivos
Drugeliu prasiskleidžia blakstienos.

Man gražu pažiūrėt,
Kaip pakrantėje supasi rūkas,
Žvilgsnio plūdė nuslysta
Vešlia sidabruota žole...
Suliepsnojo į rytus
Ankstyvas saulėtekio rūbas,
Išsigandus žiema
Nusivijo žingsnius ristele.

Paukščio plunksna žymiu
Savo pėdas ant tvinstančio kranto —
Apsikloję šalna
Ten dėmėti šešėliai dar miega,
Springdama vilnimi.
Upė uoliai krantą išlanksto,
Sodai tinsta žiedais
Ir atodūsiais mūsų nubėga.