Santrauka:
Joniške šniakta (pataisyts varijants)
Nuo tilta upe bėg į tolį,
ant kranta beržai rudenėj.
Vė kels toks tolims žalčiu rangos,
virš debese — žasių ailė.
Vė krykšč jos tiesei į mana širdį,
ražienos styra, aš ainu.
Namels iš medže — su langinėm,
kaimyna šova garsiai loj.
Sugirgžd ne kliamka gelažine,
ne atmintis kaip pliena plūgs.
Palinka obela prie langa —
išpuva šerdis
—
samanoj.
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/65114/
Medis
2013-02-28 16:48:10
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2013-03-01 08:01:46
Šiltas ir skaudus ankstesnio kūrinėlio vedinys.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-02-28 22:27:31
Graži ta žemgalių tarmė.
Dėl kliamkos – abejoju...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2013-02-28 18:11:20
kaip tvarstoma gili žaizda... - visą poetinį vaizdą, atminties kertėse ir Autoriaus santyką itin pabrėžia samanoje (taip minkštai ir šiltai) pūvanti šerdis... na, kiekviename žodyje daug... Gražus kūrinys, nors tarme man ir nėra taip lengva skaityti...bet, pasibeldė.