Nuo tilta upe bėg į tolį,
ant kranta beržai rudenėj.
Vė kels toks tolims žalčiu rangos,
virš debese — žasių ailė.

Vė krykšč jos tiesei į mana širdį,
ražienos styra, aš ainu.
Namels iš medže — su langinėm,
     kaimyna šova garsiai loj.

Sugirgžd ne kliamka gelažine,
ne atmintis kaip pliena plūgs.
Palinka obela prie langa —
išpuva šerdis
—
samanoj.

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/65114/