Ma kiemi liepialė prieg ūžuolo auga,
Gali du šimtu metų jei stovi rozu.
Perkūnas jų kirto, o ūžuolas — saugo
Nuog šalcio, nuog karščio, nuog vėtrų visų.
Apsipila liepa patiešnais kvietkeliais,
Net sukas galva nuog jų kvapo gardaus,
O ūžuolas cykiai daboja po valiai,
Kad anei šakialės jai kas neužgaut.
Dėli jos kas pavasarį, tokis sarmatlyvas,
Pasrėdo kvietkeliais nuogucis visai,
Ba myli liepialy — mylẽs pakoli gyvas,
Gi visų sa dūšių jau atdavė jai.
Vis ciesia šakas samanotas in liepų,
O joj sau prieg ūžuolo stovi straina.
Pasrėdius kvietkeliais in mylimų sciebias.
Many jau nebus — joj žydės mylima.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kunigaikštis
Sukurta: 2013-03-01 12:46:18
Gera skaityti. Eilutės persisunkę meile gamtai. Taip artima. Šis, iš Jūsų konkursui pateiktų man labiausia patiko. :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-02-26 22:36:00
gražus ir toks šviesus vaizdas, o kokia meilė...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-26 19:31:13
Labai vaizdus tas cykumas :)
Anonimas
Sukurta: 2013-02-26 19:01:50
gražu)
Anonimas
Sukurta: 2013-02-26 17:08:55
Labai gražus kūrinys
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-02-26 15:06:34
Vaizdingai ir meiliai. Buvo malonu skaityti.
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2013-02-26 14:35:08
Strainiai strainiai :)