Santrauka:
G. Beresnevičiui. Paskutinėj stotelėj prasideda viskas
Paskutinėj stotelėj prasideda viskas,
Karštos kalbos apie pasislėpusią mintį.
Tuščių butelių muzika vėjui pasiutus.
Noris eiti atgal, bet rodyklės pavirto
į nuorodas: „Stop". Kas per burtai,
kas juos užsakė? Štai šešėliai jau
renkasi kitoje gatvėje, jie juk nelauks,
jie atkirs mano kelią. Autobusų nebus,
jie naktį išgaravę. Rūkas paliečia
eit ištroškusias kojas, jos nueitų
dabar link mėnulio, bet nenutiestas kelias.
Atminty, kibirkštėlių liepsnelėm,
susirinkti į krūvą dar nori mintis.
„Kur aš?" – klausiu stulpo – kiklopo,
blausiai žvelgiančio Džeko – Skerdiko
akim.
„Tu namuos viena koja, o kita nerandi
atsisipirti ėjimui."
„Aš namuos? Nuo kada paskutinė
stotelė namai?"
„Tu į ją visą laiką veržeisi, bėgai, šliaužei,
ropavai, važiavai ir skridai, ta stotelė
priklauso, nes ji paskutinė, čia prasideda
viskas iš naujo, ar nepameni pats juk
rašei?"
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-08-08 10:55:14
...čia prasideda
viskas iš naujo...
Ačiū mundus,eilėraštis platus, skausmingas ir gražus, jausmingai kalbantis apie Gyvybės Ratą žemėje,prie Jo prisiliečiant konkrečiu atveju...pergyvenam didelę netektį didelio Žmogaus,liūdna...
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-08-08 09:40:46
Yra gana įdomių vietelių, bet , man atrodo, nepadirbėta kaip reikiant. Pradžia visai gera, laikomasi ritmo, toliau ritmas dingsta arba neatpažįstamai keičiasi, vaizdai silpnėja, banalėja...
Visumą vertinčiau gerai.
Vartotojas (-a): Kamėja
Sukurta: 2006-08-08 08:59:06
Tikrai patiko, tik kelios klaidelės į akis krenta: žvelgenčio->žvelgiančio; šliaužiai->šliaužei. O šiaip tikrai visai neblogai:)