Aš, Varnas Golius,
Sako – senas jau,
Ne man mosuoti kumščiais
Ar žvalgytis po padangę,
Esą, kiti greičiau, aukščiau už Golių skrenda,
Ir parakas jų raumenų sausesnis, jo daugiau.

Neginčiju:
Ir parakas jų raumenų sausesnis, jo daugiau.
Neginčiju, nes tai tiesa.
Ir nesvarbu, kas ją pasako –
Tiesos ir parakas nesusprogdina.

Todėl svarbu matyti, kur esu:
Prie vėliavos, pro jos spalvas kalbu
Ir mano parakas – ištikimybė jai.
Su ja drauge – į dangų,
Su ja drauge – į pelenus...
Dabar jau nesakau, kad amžinas.
Tačiau kol ji yra
Ir aš su ja kartu.
---------------------------------------
Taip Goliaus parašu į knygą užrašyta,
Kuri gal bus į mano dalią atversta,
O gal - ir ne.