Neužankančios versmės

Jausmai — su laiku neužankančios versmės,
Jei noras stipresnis ne imti, bet duoti.
Ilgėsiuos tavęs iki kol užsimerksiu,
Pajutusi būvio svaiginančią sotį,
Kol perdygsiu kiaurai su nuosavu daigu,
O tu kol glamonėmis žaizdą susiųsi,
Kol liausiuos svajojus, sapnavusi, žaidus,
Dėl vieno pametus tiek gentį, tiek rūšį.
Išleisk paklajoti po būvį pirmykštį —
Išsklisti po atskirą menką ląstelę,
Supančioki erdvę tirštom vaivorykštėm,
Kai sielą plasnoti euforija kelia.
Atgulsiu prie kojų kaip takas į laimę
Ir glostysiu einantį linkui saulėlydžio.
O laikas? Koks skirtumas? Pamečiau skaičių.
Mylėt jei suspėjom, kitur nesuvėlinsim.
Nijolena

2013-02-21 14:15:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2013-02-25 14:33:41

graži išmintis - teikianti optimizmo :)

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2013-02-22 09:05:31

Mylėt jei suspėjom, kitur nesuvėlinsim.

Vartotojas (-a): Laimužė

Sukurta: 2013-02-22 08:13:25

Tikrai jūsų jausmų versmės neužankančios :)

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-02-21 20:26:13

Tas pamestas skaičius nusako žmogaus stiprybę.

Anonimas

Sukurta: 2013-02-21 20:00:32

Labai gražus kūrinys, patiko.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2013-02-21 17:18:50

mylėt jei suspėjom, kitur nepavėlinsim... stipriai

Vartotojas (-a): Žalvarnė

Sukurta: 2013-02-21 15:06:09

Stiprus jausmas...ir sugebėjimas išreikšti...

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2013-02-21 14:23:04

,,Kol perdygsiu kiaurai' - originalu...laukimas toks