Jausmai — su laiku neužankančios versmės,
Jei noras stipresnis ne imti, bet duoti.
Ilgėsiuos tavęs iki kol užsimerksiu,
Pajutusi būvio svaiginančią sotį,
Kol perdygsiu kiaurai su nuosavu daigu,
O tu kol glamonėmis žaizdą susiųsi,
Kol liausiuos svajojus, sapnavusi, žaidus,
Dėl vieno pametus tiek gentį, tiek rūšį.
Išleisk paklajoti po būvį pirmykštį —
Išsklisti po atskirą menką ląstelę,
Supančioki erdvę tirštom vaivorykštėm,
Kai sielą plasnoti euforija kelia.
Atgulsiu prie kojų kaip takas į laimę
Ir glostysiu einantį linkui saulėlydžio.
O laikas? Koks skirtumas? Pamečiau skaičių.
Mylėt jei suspėjom, kitur nesuvėlinsim.