Kai aš gimiau,
Pasaulis skendo liepsnose,
O motina tolyn
Į ugnį brido.
Kaip staugė paliktas
Namie šuva.
Girgždėjo netepti
Vežimo ratai.
Dar nežinojau — nebegrįšiu niekada —
Atgal užkelti ar užkalti
Grįžimo vartai - - -
Praėjo metų daugel...
Rudens šalna
Pakando tobulas
Jurginų galvas
Ir kloja lapų auksą
Ant kelių,
Kuriais pareinant
Niekas nebelaukia.
Ražas
2013-02-21 10:11:17
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-02-25 12:33:30
Skausmas, ilgesys artimo žmogaus netektis, visi tą jausmą yra išgyvenę.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-02-22 11:42:50
Gyvenimo esmė.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2013-02-21 18:01:16
Ne tik tavęs, taigi Niekas.....................
Gal tą progą, a? ... po noperską?
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2013-02-21 14:56:16
gilu, prasminga, tikra, nes išgyventa
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-02-21 14:31:44
Išjaustas, labai prasmingas...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2013-02-21 14:21:47
nepamirštama. Rašyk nerašęs- liks amžiama..
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-02-21 13:37:47
kiek dar tos nuoskaudos bus...turbūt niekuomet nepasimirš šis skausmas
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-02-21 13:37:05
Laikas yra didesnė bedugnė, negu erdvė.
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2013-02-21 12:37:37
Išėję ir išvaryti negrįžti. Kiek Lietuvų svetur? Amžinai ir laikinai.