nejau kažką norėjau pasakyti
kad protas velkasi pro šalį —
palaiminti nematę o kiti
kuriems kaip žaibo kirtis
traškėdama pušis įspėjo
kad rudenį raudoną ir geltoną
ryte pagunda didelė nubunda
viltis ir begalinis troškulys
tave į krištolo ąsotį vėl surinkti
ir gerti gerti lūpom akimis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-02-27 08:11:56
Žavingai išliekantis jausmo skaidrumas, begalinis troškulys pažinti...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-02-24 19:50:26
tave į krištolo ąsotį vėl surinkti
ir gerti gerti lūpom akimis
Šio eilutės nuginkluoja... ;)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-02-23 10:27:27
gražiai suskambo paskutinės eilutės - vykęs lyrinis eilėraščio akcentas.
Anonimas
Sukurta: 2013-02-21 11:11:44
Kamerinis ir kartu atviras jausmas. Gražūs plyginimai ir metaforos.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2013-02-21 08:51:34
...liūdesys...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-02-20 22:51:09
tiesiog sulašėjo į pasąmonę
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-20 22:25:33
Puikiai gi ir žaibas, ir krištolo ąsotis...
:)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-02-20 20:37:39
Koks mielas atpažinimas – lūpomis ir akimis... Puikus eil. :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-02-20 20:12:09
Mane irgi pabaiga nuginklavo ;)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2013-02-20 19:41:01
tu manęs iš arti nepažinsi...) labai graži pabaiga... ryte pagunda didele nubudus
viltis ir begalinis troškulys
tave į krištolo ąsotį vėl supilti
ir gerti gerti lūpom akimis
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2013-02-20 19:28:57
stipriai parodomas įkirtusios minties skaudėjimas