nejau kažką norėjau pasakyti
kad protas velkasi pro šalį —
palaiminti nematę o kiti
kuriems kaip žaibo kirtis
traškėdama pušis įspėjo
kad rudenį raudoną ir geltoną
ryte pagunda didelė nubunda
viltis ir begalinis troškulys
tave į krištolo ąsotį vėl surinkti
ir gerti gerti lūpom akimis