Einu velniop iš čia ir niekad nesugrįšiu,
jau pavargau gyventi kito likimu.
Vėl laužau taisykles, vėl plyšta rėmai,
man nusispjaut ant tų pilkų veidų.
Pasiimkit savo kostiumus — man jie netinka,
juoda spalva tik kapuose madinga...
Vaškinių figūrėlių miestas tirpsta...
Nuo mano šilumos visi jie miršta.
Septynios ryto — viskas vėl kartojas,
standartai vėl keliu ramiai žingsniuoja,
vėl Deja Vu į veidą man alsuoja,
ir šaltis stingdo kūną pamažu...
Palieku jus, žaisliniai kareivėliai,
štai jūsų kaukės — mano dovanėlė.
Gal šypseną išspauskim? Juoko dėlei,
nes atsisveikinu su dideliu džiaugsmu!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2013-02-21 11:41:42
Kuo neįtikome ?
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-02-20 23:24:33
Gerai, kad toks su ugnele ir aiškia pozicija.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-20 17:21:09
Nelengvi šiandienos ieškojimai.
O jei pabandžius be pirmų dviejų eilučių, mano akimis, kūrinėlis įgautų visai kitą prasmę, ir visai net ne atsisveikinimo...
Sėkmės Jums!
:)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2013-02-20 17:11:00
ir kas jau privertė išeiti ? Gyvenimo monotonija?
Kūrinys ne mano skonio
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-02-20 16:52:12
Kur dabar, juk tik trečias darbas?
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-02-20 16:38:37
ech, ta monotonija... prie ko priveda...velniop...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-02-20 16:36:29
Ech, bala nematė... :)
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-02-20 11:52:11
išėjimas iš sistemos...:)