Dar pakelkim akis
Į žvaigždes,
Nors ir esame žemės vaikai.
Mūs kančias,
Troškimus lyg kregždes
Nusineš šviesūs Paukščių Takai.
Liks tik pėdsakas,
Tik ilgesys,
Kažin ko nepatirto, gražaus,
O žvaigždynų
Tylus spindesys
Mirguliuos begalybėj dangaus.
Dar pakelkim akis —
Na tai kas,
Kad vaikai mes žemelės juodos,
Juk net medžiai
Į dangų šakas
Tiesia, žodžių pritrūkę maldos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-02-20 18:41:03
Labai ačiū visiems už gerą žodį....
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2013-02-19 09:53:23
...švelnus, lyriškas, ramus ...jautru...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-02-19 08:19:57
Gražus kvietimas, tad aukščiau nosis ir rankom į gyvenimą
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-02-19 08:07:00
Žalvarne, labai gražus kvietimas:) o Paukščių takas ko gero gražiausiai matosi rugpjūčio mėnesį :)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-18 21:47:30
Taip švelniai kviečiama...
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2013-02-18 21:03:27
Toks lyriškas. Dar geriau skambėtų labiau apdorojus rimus, o gal ir mintį pagilinus...