Santrauka:
17 metų nuo žmogaus mirties, o ilgesys toks gyvas...
O aistros pilnatie, į tave sielos potvynis,
Žodžio lukštą jausmai nuo savęs nusinėrė.
Tarp pavasarių laiką svajonėm užlopei -
Svirduliuoju iš laimės, nors nė lašo negėriau.
Aš pati kaip putojančio vyno statinė -
Vos paliesi, šulus į šalis išnešiosiu.
Būt norėčiau pirma, bet esu paskutinė,
Kad tu siaustum, dainuotum ir eitum iš proto.
Aš nespraudžiu tavęs į mums svetimas apeigas -
Juk pranoksti esme net karališkus lūkesčius.
Tik apglėbki, paguoski nuo ašarų šlapią,
Tik pakelki nuo grindinio šalto suklupusią.
Kai širdis varinėja išlydytą plieną,
Tik perkūnas pabaigt gali degantį ciklą.
---
Kūdros veidrody skęsta bedylantis mėnuo.
---
Aš bučiuoju tik nuotrauką dengiantį stiklą
Ir sustingstu. Bejėgė. Apkvaitus. Sutrikusi -
Į atoslūgį krypstam. Nebuvau to numačiusi,
Bet jausmų pilnatis skruostais ašarom ritasi,
Tavo sielai kuždu:\"Mano mylimas, ačiū...\"
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-02-19 23:32:23
sužavėta tokiu stipriu kalbėjimu
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-02-19 08:17:42
Suvirpinanti meilės jausmo banga...suvirpinanti kažką giliai giliai - ačiū
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2013-02-18 21:14:15
Kai širdis varinėja išlydytą plieną,
Tik perkūnas pabaigt gali degantį ciklą.
---gyvastis ir jėga...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-18 20:25:50
Atviras, nuoširdus... liekantis...
Anonimas
Sukurta: 2013-02-18 16:48:50
Labai gražus kūrinys.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2013-02-18 15:30:05
„Žodžio lukštą jausmai nuo savęs nusinėrė“ — ši eilutė man reiškia išsivadavimą, laisvę.
Betarpiškos aistros kupinas: laisvo asmens mostas — už meilę būtina dėkoti. Brandu, nuoširdu, svarbiausia, sau išpažinti.