Santrauka:
Takai išliko kaip daina balti.
Žiema išeina, ir man gaila jos,
Kas taip baltai nuglostys mano širdį —
Pro jūržolių aušras sapnai atjos —
Pušelė tavo šnabždesį ten girdi...
O sninga, sninga, vakaro gėlių
Tiek daug... Pakilo paukščiai vėjo —
Dabar bučiuoti ilgesį galiu,
Kuris šviesiuoju topoliu stovėjo,
Po mano langu sodo pakrašty,
Žvaigždynai ten mėnulį sidabravo —
Takai išliko kaip daina balti —
Ant pirmo sniego pėdos meilės tavo
Vis sidabruoja, o žiema, žiema
Išlaiko mūsų paslaptį nekaltą —
Užkloja žemę tobulai ramia
Skraiste žvaigždynų — į svajonę keltą —
Žiema išeina, ir man gaila jos,
Kas taip baltai nuglostys mano širdį...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-02-17 19:51:26
Gražiai išeina žiema... Tik gaila, kad pradings ir meilės pėdos :)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-02-17 14:16:03
Į mėgstamuosius.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-17 13:59:19
Glosto širdį tas baltumas...
:)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-02-17 13:01:38
Balta žiema gražiausia, žaviais vaizdiniais per sniego baltumą darniai su jausmais, prisiminimais... nuskaidrina, romantiškai pakylėja, kaip visada, įtaigiai pasilieka.
Anonimas
Sukurta: 2013-02-17 12:27:00
Gražus eilėraštis, tik kam tos žiemos gailėti, šalta.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2013-02-17 12:01:53
Švelniai lyriškas, saugantis dviejų paslaptį. Tikrai gaila, kad tokia žiema praeina...