Žiema išeina, ir man gaila jos,
Kas taip baltai nuglostys mano širdį —
Pro jūržolių aušras sapnai atjos —
Pušelė tavo šnabždesį ten girdi...

O sninga, sninga, vakaro gėlių
Tiek daug... Pakilo paukščiai vėjo —
Dabar bučiuoti ilgesį galiu,
Kuris šviesiuoju topoliu stovėjo,

Po mano langu sodo pakrašty,
Žvaigždynai ten mėnulį sidabravo —
Takai išliko kaip daina balti —
Ant pirmo sniego pėdos meilės tavo

Vis sidabruoja, o žiema, žiema
Išlaiko mūsų paslaptį nekaltą —
Užkloja žemę tobulai ramia
Skraiste žvaigždynų — į svajonę keltą —

Žiema išeina, ir man gaila jos,
Kas taip baltai nuglostys mano širdį...