Santrauka:
Naktis atviresnė už dieną.
Ten auksą ir sidabrą semk kiek nori,
Nakties skrynia atidengta plačiai,
Žvaigždynai lipdo begalybės korį —
Ko suvirpėjo taip uolos pečiai
Po mūsų kojomis... jauti
Visatos pulsą nemirtingą
Beprotiškai savo širdies arti —
Viršūnėj kalno pėdomis mūs sninga,
Ten auksą ir sidabrą semk kiek nori,
Nakties skrynia atidengta plačiai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-02-14 14:37:56
ech, noriu į tuos kalnus :) gražu
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2013-02-14 12:22:15
Oi, tie kalnai, kalnai...
Po aukštus kalnus vaikščiojau,
Saldžias uogeles rankiojau.,
Įsivaizduok, kad ne Pelėda Tave bučiuoja, o tas, kurį labiausiai myli
Tai saldžios uogelės (2)
Tai gražus vardas mergelės...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2013-02-14 09:25:04
...gražu, jautru, įkvepiu kalnų oro, vaizdinga, ačiū Giedre...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-14 08:04:36
... ir jaučias tas beprotiškas artumas...
Puikiai.
:)
Anonimas
Sukurta: 2013-02-14 04:05:46
Gražus eilėraštis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-02-13 21:09:18
Diptiką (o tikiuos, kad tai – dvinaris kūrinys) puošia polinkis į rondo formą.
Antrasis kūrinys savo skambesiu net primena trioletą.
Giliausia būties pulso pajauta.