Santrauka:
Šventuose kalnuose
Kalnai į naktį įsipynė,
Žvaigždžių žarijos iš dangaus —
Tai tu Šviesa esi, Tėvynė,
Tai tu Tiesa, kuri priglaus
Iš po kelionių... Skardžiai raivos,
Nors ir Šventieji čia kalnai —
Tarp vėjų pušys girgžda kreivos
Uolos skeveldroje plonai.
Žinau, žinau, ką man jos kalba —
Čia pat žvaigždynų jau veja,
Tik tik ja brido Grandė Alba,
Bet jos nenori sekti ją.
Plyšelis uoloje, sugeltas
Nakties sidabro — jų namai —
Aukštybėse bedugnių keltas
Virš kalno blyksi neramiai
Kalnai į naktį įsipynė,
Žvaigždžių žarijos iš dangaus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-02-13 14:59:45
Plonai...
Girgžda – plonai?
Ar tik nepataikauta tiesiog rimui?
Anonimas
Sukurta: 2013-02-13 05:16:35
Labai gražus eilėraštis.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-02-12 20:44:52
Plyšelis uoloje sugeltas nakties sidabro... Gražu. Visas eilėraštis toks įtaigus, jauti tai ką rašo autorė.