Kalnai į naktį įsipynė,
Žvaigždžių žarijos iš dangaus —
Tai tu Šviesa esi, Tėvynė,
Tai tu Tiesa, kuri priglaus

Iš po kelionių... Skardžiai raivos,
Nors ir Šventieji čia kalnai —
Tarp vėjų pušys girgžda kreivos
Uolos skeveldroje plonai.

Žinau, žinau, ką man jos kalba —
Čia pat žvaigždynų jau veja,
Tik tik ja brido Grandė Alba,
Bet jos nenori sekti ją.

Plyšelis uoloje, sugeltas
Nakties sidabro — jų namai —
Aukštybėse bedugnių keltas
Virš kalno blyksi neramiai š

Kalnai į naktį įsipynė,
Žvaigždžių žarijos iš dangaus...