Pro medžių snieguotų peizažą ažūrinį
Pasaulis trapus kaip žaisliukas atrodo.
Iš sielos balastas iškrinta po trupinį,
Nuo lašo varveklio tyla kiemo sprogo:
Sučirškavo žvirbliai, atgijo zylutės,
Krankliai skardžiabalsiai viens kitą pasveikino,
Ieškojusios maisto stirnaitės sukluso —
Plunksnuoti rėksniai gal neturi ką veikti?
Atrodo, kad juslės vos vos jaučia judesį,
Kuris kukliai šnabžda pavasario pradžią,
Giedros spinduliai nusitaikė į liūdesį
Ir lašas į pusnį nors nuneria skradžiai,
Jis tirpdo ir aižo žiemos kietą šarvą,
Jis šaknį įmigusią šelmiškai glosto,
Jis mažas, bet daro titanišką darbą —
It ašara, riedanti žmogui per skruostą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-11 21:30:48
Pavasarėja... :)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2013-02-11 17:13:21
Jautriai, bet šauniai parašyta.
Anonimas
Sukurta: 2013-02-11 16:24:36
pritariu eiliuojančiai eiliuotojai
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-02-11 16:01:36
Labai gražu...
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-02-11 14:05:27
gražu
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-02-11 13:40:29
Pabaiga - superinė...
Anonimas
Sukurta: 2013-02-11 13:30:22
Gražus kūrinys.