Aš esu pripratusi prie nusivylimų,
Kaip priprantama prie nuoviro kartaus
Ir skaudžių žodžių, kurie nusvilina.
Randuotus prisiminimus rankoj vartau.
Tolsta dienos — saulėtos, nuobodžios,
O ištarti sakiniai neapsakomai liūdina,
Nors gražūs juos sudarantys žodžiai —
Lyg debesys virš šiaurės rudenį.
Aš kitokia dabar. Aš nesuprantu,
Nei kas atsitiko, nei ko nebuvo.
Einu tuščiu vandenyno krantu.
Slegia sunkios kalėjimų lubos.
Aš ne tik viltį nužudžiau,
Pasmerkiau daugiau neapčiuopiamų dalykų.
Nepajutau, jog sudužau.
Liko tik tuštumos plotas, toks visai dykas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2013-02-09 17:03:48
Gražus kūrinys.
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-02-09 12:53:55
recept.: vitamino C į raumenį ir oraliai.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-02-09 12:27:58
Tikėjimas visada atneša šviesos spindulėlį. Tikėkite, kad rytoj bus daug gražesnė diena.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-02-09 12:23:47
Mieloji, negalima taip — viltį žudyti, juk viltis visuomet miršta paskutinė. Pagaliau, net ir mirtyje yra vilties...
Ir pavasaris jau nebe už kalnų... dar pagyvensim!..