Aš esu pripratusi prie nusivylimų,
Kaip priprantama prie nuoviro kartaus
Ir skaudžių žodžių, kurie nusvilina.
Randuotus prisiminimus rankoj vartau.

Tolsta dienos — saulėtos, nuobodžios,
O ištarti sakiniai neapsakomai liūdina,
Nors gražūs juos sudarantys žodžiai —
Lyg debesys virš šiaurės rudenį.

Aš kitokia dabar. Aš nesuprantu,
Nei kas atsitiko, nei ko nebuvo.
Einu tuščiu vandenyno krantu.
Slegia sunkios kalėjimų lubos.

Aš ne tik viltį nužudžiau,
Pasmerkiau daugiau neapčiuopiamų dalykų.
Nepajutau, jog sudužau.
Liko tik tuštumos plotas, toks visai dykas.