Būna — gruodis geguže pražysta,
Būna ir vasarvidy šalna.
Ir širdis dažnai apsipažįsta,
Laimė — vėjavaikė amžina.
Ji tarsi žiedelis lino mėlynas,
Ta sekundė šimtmečio verta.
Būna, ir likimas kartais vėlinas
Palytėt palaima mums skirta.
Tiktai laikas niekada nedelsia —
Sulaikyt jo niekam nevalia.
Kuo paguosti savo širdį alsią?
Džiaugtis ir liūdėti jos dalia.
Netikėk, kad metai viską lemia,
Juk graži ir vakaro žara,
Kol širdis gyva tarytum žemė,
Ji audroms ir saulei atvira...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2013-02-09 20:36:23
gyvenimiška tiesa-nei pridėt nei atimt - pritariu dauvi
Anonimas
Sukurta: 2013-02-09 17:06:06
tikrai gražus kūrinys, patiko.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-02-09 17:01:20
Teisingai – būna... :)