Būna — gruodis geguže pražysta,
Būna ir vasarvidy šalna.
Ir širdis dažnai apsipažįsta,
Laimė — vėjavaikė amžina.

Ji tarsi žiedelis lino mėlynas,
Ta sekundė šimtmečio verta.
Būna, ir likimas kartais vėlinas
Palytėt palaima mums skirta.

Tiktai laikas niekada nedelsia —
Sulaikyt jo niekam nevalia.
Kuo paguosti savo širdį alsią?
Džiaugtis ir liūdėti jos dalia.

Netikėk, kad metai viską lemia,
Juk graži ir vakaro žara,
Kol širdis gyva tarytum žemė,
Ji audroms ir saulei atvira...