Santrauka:
Pajautos mozaika.
Yra tyla, kurią reikėtų tildyt –
Ji mano žvilgsny, kai tu sugrįžti –
Lietaus lašėjimo garsais užpildžius
Grėsmingą erdvę mano kambary,
Bet lieka tarpai – niūrūs ir begarsiai –
Aš juos visaip pakalbinti bandau –
Juk vėl išeisi jų nepasiklausęs ,
Nors jie kalbėtų, jei girdėtum – Tau.
Bijau sapnų be tavo sugrįžimų,
Bijau lietaus, lašnojančio pernakt,
Kai uždarau duris, girdžiu, kaip rimo
Prie jų tyla tylesnė vis kaskart..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-02-09 12:25:04
Man be galo šaunus kūrinėlis.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2013-02-09 10:51:04
būtasis kartinis -rimo (darėsi ramus, www.lkz.lt)
Anonimas
Sukurta: 2013-02-09 07:31:52
Labai prasminga.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-02-09 01:51:38
Priešpakutinė eilutė gal turi baigtis „rymo“ (būtojo laiko derinimas)?
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2013-02-08 22:55:00
Labai geras, visas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-02-08 22:36:37
Geras eilėraštis, ypač išsiryškina pirmos dvi ir paskutinės dvi eilutės.