Yra tyla, kurią reikėtų tildyt –
Ji mano žvilgsny, kai tu sugrįžti –
Lietaus lašėjimo garsais užpildžius
Grėsmingą erdvę mano kambary,
Bet lieka tarpai – niūrūs ir begarsiai –
Aš juos visaip pakalbinti bandau –
Juk vėl išeisi jų nepasiklausęs ,
Nors jie kalbėtų, jei girdėtum – Tau.
Bijau sapnų be tavo sugrįžimų,
Bijau lietaus, lašnojančio pernakt,
Kai uždarau duris, girdžiu, kaip rimo
Prie jų tyla tylesnė vis kaskart..