Ei, pažvelki

Tiek raidelių pridėliota —                  
Žodžiai gimsta ir pražysta.
Kartais norisi kvailioti —
Juk nesibaigia jaunystė

Šerkšnui smilkinius padažius.
Ech, nebūki susiraukęs!
Šypsenos raukšlelės gražios —
Patirtis iš jų išplaukia,

Ta, kuri neleis liūdėti
Darganotą rudens dieną.
Ei, pažvelki, pralinksmėki —
Juk toksai esi ne vienas.

Metai bėga — laikas teka
Kam kaip upė, kam kaip jūra.
O širdis — jauna. Ji sako:
„Ei, nebūkime paniurę”!
Laimužė

2013-02-06 09:26:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-02-06 20:52:12

Širdis. Ech, duotų man kas dabar tuos laikus, kokius nori turėti mano širdis - su tokia patirtimi kalnus nuversčiau ;)

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-02-06 20:29:14

Labai šviesiai.
:)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2013-02-06 19:27:24

Ačiū, Laimute. taikyta lyg konkrečiai man, tad dėkoju ir imu.

Anonimas

Sukurta: 2013-02-06 19:14:12

Labai gražiai parašyta.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2013-02-06 17:36:00

„Šypsenos raukšlelės gražios “ – tikra tiesa. :) Smagus pasidairymas...

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2013-02-06 15:03:22

Pavasaris ant nosies pralinksmesim, jei kvieti.

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2013-02-06 12:32:58

ei, kur yra tie amžinos jaunystės sodai? Gražus eilius.