Tiek raidelių pridėliota —
Žodžiai gimsta ir pražysta.
Kartais norisi kvailioti —
Juk nesibaigia jaunystė
Šerkšnui smilkinius padažius.
Ech, nebūki susiraukęs!
Šypsenos raukšlelės gražios —
Patirtis iš jų išplaukia,
Ta, kuri neleis liūdėti
Darganotą rudens dieną.
Ei, pažvelki, pralinksmėki —
Juk toksai esi ne vienas.
Metai bėga — laikas teka
Kam kaip upė, kam kaip jūra.
O širdis — jauna. Ji sako:
„Ei, nebūkime paniurę”!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-02-06 20:52:12
Širdis. Ech, duotų man kas dabar tuos laikus, kokius nori turėti mano širdis - su tokia patirtimi kalnus nuversčiau ;)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-06 20:29:14
Labai šviesiai.
:)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2013-02-06 19:27:24
Ačiū, Laimute. taikyta lyg konkrečiai man, tad dėkoju ir imu.
Anonimas
Sukurta: 2013-02-06 19:14:12
Labai gražiai parašyta.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-02-06 17:36:00
„Šypsenos raukšlelės gražios “ – tikra tiesa. :) Smagus pasidairymas...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-02-06 15:03:22
Pavasaris ant nosies pralinksmesim, jei kvieti.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-02-06 12:32:58
ei, kur yra tie amžinos jaunystės sodai? Gražus eilius.